Arthur Golden "Geišos Išpažintis"

„Mes įžengiame į pasaulį, kuriame svarbiausia yra paviršutiniškas savęs rodymas, kur mergaitės nekaltybė, lyg aukcione, parduodama turtingiausiam pirkėjui, kur moterys mokomos linksminti galios turinčius vyrus ir kur meilė tėra paniekos verta iliuzija.“

Žvejo duktė, vardu Čijo, mažame Joroido miestelyje prie Japonų jūros, užaugo vargingoje šeimoje. Labiausiai kitų dėmesį patraukdavo jos neįprastai pilkos akys. Daugiau niekas jos šeimoje neturėjo tokios spalvos akių... Čijo mama labai sunkiai sirgo, todėl kartą jos tėvas, turbūt supratęs, kad jos mirtis neišvengiama ir visai čia pat, liepė nusileisti į kaimelį ir parnešti smilkalų altoriui. Altorius, Čijo manymu, buvo vienintelė vertybė jų suklypusiame name. Priešais nelygiai išdrožinėtą Amidą, Vakarų rojaus Budą, stovėjo juodos laidojimo lentelės, ant kurių buvo surašyti budistiniai mirusiųjų protėvių vardai... Lijo lietus, kelias buvo slidus, ir Čijo paslydo tiesiai priešais artėjantį traukinį. Ji prarado samonę, o kai atsigavo, buvo Japonijos pakrantės jūros gėrybių kompanijoje. Tokiomis aplinkybėmis ji susipažino su ponu Tanaka Ičiro, kuris suteikė Čijo vilties, kad vieną dieną ją įsidukrins. Ir štai, kartą, po pokalbio su Čijo tėvu, ponas Tanaka pasiūlė jai kartu su seserimi aplankyti jį Senzurio mieste, taip pat susipažinti su jo mažąja dukrele... Nuvykusi ten ji pastebėjo senyvą moterį. Ji paklausė jų keleto klausimų, po to pradėjo apžiūrinėti Čijo, vėliau Sacu. Po kiek laiko Čijo ir Sacu, kartu su ponu Tanaka, išvyko iš Joroido. Jos net nenutuokė, kur yra vežamos...

Nuo tada Čijo, atskirta nuo sesers, liko gyventi Gijone. Ji susipažino su tetule ir Motina, kurios įsakymus privalėjo vykdyti. Kurį laiką Čijo sunkiai dirbo Okijoje tarnaite... Po kelių metų ji pradėjo lankyti kitoje Gijono dalyje esančią mokyklą, kurioje mokėsi muzikos, šokio ir arbatos apeigų meno. Visos merginos, besiruošiančios tapti geišomis, mokosi toje mokykloje. Okijoje taip pat buvo Hacumomo, kuri tuo metu buvo viena žinomiausių geišų Gijono rajone. Hacumomo buvo pasakiško grožio, bet nuo pat pirmų dienų, kai čia apsigyveno Čijo, ji nekentė jos ir matė joje konkurentę. Hacumomo visaip jai kenkė, ir per ją Čijo turėjo daug problemų... Ir vieną dieną Motina pasakė Čijo, kad ji jau gali turėti vyresniąją seserį. Kai ateina laikas merginai debiutuoti kaip pradedančiajai geiša, ji privalo turėti ryšį su labiau patyrusia geiša. Kai dvi merginos kartu šoka, jos atlieka apeigas kaip per vestuves. Vėliau jos žiūri viena į kitą, kaip į šeimos narį ir vadina viena kitą seserimi, kaip tikroje šeimoje. Kai kurios geišos nekreipia į tai didelio dėmesio, bet geiša, tinkamai atliekanti savo darbą, tampa svarbiausiu asmeniu jaunosios geišos gyvenime. Ji duoda kur kas daugiau, nes išmoko jaunesniąją seserį, kaip nuslėpti sumišimą, kaip juoktis, kai vyras papasakoja nepadorų anekdotą ar kaip išsirinkti tinkamą grimą. Be visa to, ji turi užtikrinti reikiamų žmonių palankumą... Taigi, Čijo vyresniąja seserimi tapo gerai žinoma Gijono geiša Mameha. Vakarais Mameha vesdavosi Čijo į Gijono arbatines, pristatinėdavo ją arbatinių šeimininkėms ir įtakingiems vyrams. Pagaliau, kai Čijo suejo aštuoniolika, Motina nusprendė, kad jai atėjo laikas tapti geiša. Nuo šiol ją visi žinojo kaip Seijuri. Dabar ir ji galėjo vilkėti neapsakomo grožio kimono, o jos plaukai buvo sušukuoti taip, kaip ir kitų geišų... Dėl šios įmantrios šukuosenos geišos nebegali miegoti ant įprastų pagalvių. Jos miega ant takamakuros, ant kurių miegant, jausmas toks, tarytum būtumėte pasidėję akmenį... Vakarais Čijo eidavo į Gijono, o kartais ir už Gijono ribų, arbatines...

Pagaliau ir Seijuri atėjo metas turėti dana. Geiša, kuri kreipiasi į vyriškį dana, kalba ne apie vyrą. Geišos niekada neišteka. O tos, kurios išteka, nebebūna geišomis. Po pasilinksminimo su geiša rimtesni vyrai nepasitenkina vien flirtu ir ieško kažko daugiau. Kai kurie iš jų išeina į tokias vietas kaip Mijagava-čo. Žemiausios klasės geiša – sukalbamiausia, ji sutiks su viskuo, kas jai siūloma. Tikra geiša niekada nesusiterš reputacijos ir nebus prieinama naktinio pasilinksminimo ieškantiems vyrams. Tikruosius pinigus Gijone atneša dana. Sutarties terminas galbūt įpareigos dana sumokėti dalį geišos skolos ir kas mėnesį padengti didžiąją jos pragyvenimo išlaidų dalį. Jis, kaip ir kiti jos lankytojai, apmoka praleistas su ja valandas, bet aišku jis – „privilegijuotas“. Štai toks geišos vidutiniokės susitarimas. Bet aukščiausios klasės geiša, kokia, be abejo, buvo ir Seijuri, tikisi kur kas daugiau. Josios dana ne tik padengs jos pragyvenimo išlaidas, dar daugiau – jis aprūpins ją pinigais, apmokės šokius, nupirks jai dovanų kimono ir brangenybių. Ir, leisdamas su ja laiką, nemokės už valandas, jis, rodydamas gerą valią, sumokės kur kas daugiau. Mameha labai norėjo, kad Seijuri dana taptų Nobu Tošikazu, su kuriuo jos susipažino vienose sumo varžybose. Per ilgą laiką Nobu ir Seijuri tapo artimais draugais, bet ji niekada nenorėjo, kad Nobu taptų jos dana. Kartą, dar būdama maža mergaitė, prie Širakavos upės ji susipažino su Pirmininku – taip Seijuri jį vadino. Jis jai paliko didžiulį įspūdį, ir nuo to laiko ji nuolat galvojo tik apie jį... Tapusi geiša, per tas sumo varžybas, kai susipažino su Nobu, ji ten sutiko ir Pirmininką. Bet jis, kaip Seijuri pasirodė, jos nepažino... Kartą Seijuri sugalvojo planą, kaip visiems laikams atsikratyti Nobu, išduodant jį su Ministru. Per vieną pokylį, suruoštą amerikiečių pulkininko naujojo Kijoto prefektūros valdytojo garbei, Seijuri kalbėjosi su Pirmininku, ir jis jai pasakė, kad pamatęs ją su Ministru, jis apie tai pranešė Nobu, ir dabar jis nieko apie ją nenori žinoti. Taip pat jis papasakojo ir apie tai, kad jis prisimena tą mažą mergaitę pilkomis akimis prie Širakavos upės, ir kad tik jo dėka ji tapo geiša...

Nuo tada Pirmininkas tapo Seijuri dana, ir jai nebereikėjo būti geiša. Ji su Pirmininku išvyko iš Gijono, ir apsigyveno Niujorke. Ten ji įkūrė mažą arbatinę, skirtą japonų verslininkams bei politikams, keliaujantiems po šią šalį. Seijuri, dar būdama jauna, tikėjo, kad gyvenime jai nebūtų tekę tiek daug kovoti, jei tik ponas Tanaka nebūtų jos išplėšęs iš jos lūšnelės. Bet dabar ji žino – pasaulis ne ką pastovesnis už jūros bangas. Nesvarbu, ar mes kovojame, ar triumfuojame, ar kenčiame – viskas netrukus išblėsta, kaip rašalas popieriuje...

"Tai knyga, parašyta su tokiu antgamtišku atsidavimu, subtiliai Kijoto geišų kultūrai, kad baigę ją skaityti, pasijusite taip, lyg būtumėte pataikę ne tik į kitą pasaulį, bet ir pažinę svetimą bei nepaprastą sielą."
Info: geišos išpažintis

by yuni-kun